- vagonėlis
- vagonė̃lis sm. (2) NdŽ; L geležinkelio vežimėlis (ppr. keturratis) žmonėms ir kroviniams gabenti nedideliu atstumu: Kasyklinis vagonėlis GTŽ. Per laikinąjį tiltą darbininkai stumdė vagonėlius su skalda, smėliu, betono mišiniu J.Dov.
Dictionary of the Lithuanian Language.